13
Rgp
Rgp
Dažniausi prietarai:
Penktadienis, 13-a.
Juoda katė perbėgo per kelią.
Išberta druska.
Pamestas vestuvių žiedas.
Nelaimės po vieną nevaikšto.
Nelaimės po vieną nevaikšto, tik jei tuo tiki.
ar jaučiate skirtumą?
Prietarai rodo ne ką kitą, o mūsų baimes, nerimą, nesaugumo jausmą. Kuo labiau žmogus tiki prietarais, tuo didesnis jo nesaugumo jausmas. Ypatingai padidėja tikėjimais prietarais kai nesaugumo jausmas gyvenime auga. Pvz. amžius, nemalonūs įvykiai gyvenime – skyrybos, liga, artimojo netektis ir pan. Kai mažėja tikėjimas savo jėgomis, daugėja prietarų.
Prietarai – tai kelias į mūsų baimes, nerimą, nesaugumą, į tam tikras dalis, kurių nenorime matyti ar pripažinti.
Jei prietaras ir lieka tik mintimi, neperauga į tam tikrą schemą, nekausto jausmų arba nevaržo elgesio (pagalvojau, pamiršau ir toliau sau gyvenu), viskas tokiu atveju yra gerai. Bet jei žmogus pagalvoja, padaro, o paskui pagalvoja, kad gal blogai padarė, gal ne į tą medį pabeldė, todėl gal dar kažko reikia, kad atsiranda dėl to nerimas, tai daug daugiau pasako apie jį patį ir apie jo baimes.
Tikėti prietarais, ritualais nėra nei gerai, nei blogai. Blogai, kai prietaru tikima kaip vienintele tiesa – tai gali pritraukti ne tik teigiamus dalykus. nes veikia tai, kuo tiki. Pvz. turėti amuletą ir tikėti, kad jis tave apsaugo – puiku, greičiausiai, taip ir bus, nes tokia mintis pasėta tavo galvoje. bet bijoti išeiti be to amuleto iš namų – čia jau iššūkis, su kuriuo reikia tvarkytis. Gyvenime visur reikalingas balansas ir lengvumas bei vidinė laisvė. o tokie įsitikinimai neduos nei balanso, nei lengvumo, tuo labiau, apie kokią laisvę galima kalbėti, jei ją varžo stabdanty ir blokuojantys įsitikinimai?
Tai gero penktadienio, 13-os!
Atminkit, visos dienos geros, jei tik tiki, kad jos tokios ir yra 🙂
Persikrauk internetu
Įsikvėpk Lietuvoje
Atsinaujink Kelionėse
SUSITINKAME INSTAGRAM'E